Gyvų jėgų poveikis

gyvu-jegu-poveikis

gyvu-jegu-poveikis

Sužalojimai, sukelti gyvų jėgų mechaninio poveikio, apima visus sužalojimus, atsiradusius dėl atsitrenkimo, įkandimo ar kitokio mechaninio poveikio, kurį sukėlė žmogus ar gyvūnas, pavyzdžiui, šuo, vabzdys, paukštis.

Svarbu paminėti, kad šie sužalojimai neapima įgėlimų ir nuodingų įkandimų, nes čia pagrindinis sužalojantis veiksnys yra mechaninė jėga, o ne nuodai ar kitokios cheminės gyvūnų išskiriamos medžiagos. Vaikai dažniau nei suaugusieji nukenčia nuo įkandimų. Be to, įkandus gyvūnui vaiko patirti sužalojimai yra sunkesni nei suaugusiojo. Pastebėtina, kad tie vaikai, kurių artimoje aplinkoje auginamas šuo, dažniau nukenčia nuo įkandimų nei vaikai, kurių aplinkoje šunys nėra auginami.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti vaikų saugumui, nes jie yra labiau pažeidžiami ir dažniau nukenčia nuo įkandimų nei suaugusieji. Tyrimai rodo, kad vaikai, augantys namuose, kuriuose laikomas šuo, dažniau patiria sužalojimus dėl įkandimų, nes jie dažniau turi tiesioginį kontaktą su gyvūnu. Be to, vaikų patiriami sužalojimai yra sunkesni dėl mažesnės kūno masės ir plonesnio odos sluoksnio. Todėl tėvams svarbu ugdyti vaikų supratimą apie saugų elgesį su gyvūnais ir užtikrinti, kad šunys būtų tinkamai dresuojami bei prižiūrimi.

Gyvų jėgų mechaninio poveikio prevencija

Viena iš pagrindinių prevencijos priemonių yra atsakingas šunų auginimas. Šunų socializacija ir auklėjimas gali padėti išvengti šuns agresijos pasireiškimo.

• Jei nusprendėte įsigyti šunį, reikėtų rinktis tas veisles, kurios gerai sutaria su vaikais.

• Mokykite vaikus, kaip saugiai elgtis su savais ir nepažįstamais šunimis.

• Įsidėmėkite kelias paprastas taisykles:

Visada atsiklauskite, ar galima paglostyti svetimą šunį.

Kai prie jūsų artinasi svetimas šuo, reaguokite ramiai („apsimeskite medžiu“).

Jei šuo pargriauna žmogų, reikia susisukti į kamuolį, rankomis užsidengti galvą ir ausis.

Visada pasakykite su vaiku vaikštančiam suaugusiajam, kad netoliese laksto nepririštas šuo arba kad šuo elgiasi keistai.

Nesiartinkite prie svetimo šuns ir nuo jo nebėkite.

Nepanikuokite ir nerėkite, pamatę svetimą šunį.

Nelįskite prie šuns, jei jis miega, ėda. Taip pat prie mažų šuniukų turinčios kalės.

Neglostykite šuns, kol jis pirmas jūsų neapuostė.

Neleiskite savo šuniui agresyviai žaisti.

Neleiskite mažiems vaikams žaisti su šunimis be priežiūros.

Pirmoji pagalba įkandus gyvūnui

Įkandimai yra sudėtingi dėl to, kad netolygiai pažeidžia odą, žaizdos yra užkrečiamos bakterijomis, taip pat kyla pasiutligės rizika, jei įkanda neskiepytas gyvūnas.

Nuplaukite žaizdą su tekančiu vandeniu ir muilu. Jei įkandimo žaizda kraujuoja, reikėtų ją užspausti švariu audiniu ar steriliu varžčiu. Pristabdžius kraujavimą, žaizdą užbintuoti ar užklijuoti pleistru.

Į gydytojus rekomenduojama kreiptis, jeigu:

įkanda benamis ar nežinomas šuo;

gyvūnas nėra vakcinuotas;

įkanda keistai besielgiantis šuo;

įkandimas stipriai pažeidžia odą;

žaizda yra ant veido, kaklo, galvos, rankos, pėdos ar netoli sąnarių;

įkandimas ar įbrėžimas parausta, patinsta, tampa skausmingesnis;

vaikas nėra paskiepytas nuo stabligės arba nebuvo revakcinuotas per pastaruosius penkerius metus.

Kaip padėti vaikui psihologiškai po traumos?

Padėti vaikui psichologiškai po sužalojimo, kurį sukėlė gyvūno įkandimas ar kitas mechaninis poveikis, yra labai svarbu, nes tokia patirtis gali palikti ne tik fizines, bet ir emocines pasekmes. Štai keli žingsniai, kurie gali padėti vaikui įveikti baimę ir susigrąžinti pasitikėjimą:

1. Saugumo užtikrinimas ir emocinis palaikymas. Iškart po traumos vaikui svarbu jaustis saugiam. Tėvai turėtų ramiai paaiškinti, kad jis dabar yra saugus ir kad jie yra šalia, jog padėtų.
Būtina leisti vaikui išreikšti savo jausmus: baimę, pyktį ar liūdesį. Svarbu klausytis be nuvertinimo ir nebandyti iškart „nuraminti“ frazėmis kaip „nieko čia baisaus“. Vietoje to tinka sakyti: „Aš suprantu, kad išsigandai, tai buvo labai baisu.“
2. Traumos paaiškinimas vaiko kalba. Paaiškinkite, kas įvyko, paprastais žodžiais, be per daug detalių. Pavyzdžiui: „Kartais gyvūnai bijo arba jaučiasi nesaugūs, ir tada jie gali elgtis netikėtai. Šis šuo tikriausiai taip pat išsigando.“ Svarbu pabrėžti, kad tai nebuvo vaiko kaltė, ypač jei jis galvoja, jog kažką padarė ne taip.
3. Baimės mažinimas ir pasitikėjimo atstatymas. Po kurio laiko, kai fizinės žaizdos sugis ir vaikas jausis šiek tiek ramiau, galima pamažu supažindinti jį su draugiškais, gerai prižiūrimais gyvūnais. Tai reikėtų daryti atsargiai ir niekada neversiant vaiko artėti prie gyvūno prieš jo valią.

Galima skaityti knygas ar žiūrėti filmus apie draugiškus gyvūnus, kalbėtis apie tai, kaip elgtis su šunimis ar kitais gyvūnais saugiai.

Kaip vertintumėte šį straipsnį?

Vidutinis įvertinimas 0 / 5. Balsų skaičius: 0

Įvertinimų dar nėra. Būkite pirmas!

Susiję Įrašai

Naujienos
Taip Pat Skaitykite