Skendimai

Nors skaičiumi skendimų atvejai toli gražu neprilygsta tokiems pavojams kaip transporto traumos, kritimai, negyvų jėgų poveikis, tačiau jie kelia mirtiną pavojų ir jiems turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.

Skendimas – procesas, kurio metu dėl pilno ar dalinio kūno panardinimo į skystį sutrikdomas kvėpavimas. Suteikus skubią pagalbą, galima skendusįjį atgaivinti.

Paskendimas – tai skendimas, pasibaigęs mirtimi.

Daugiausiai pasaulyje nuskęsta 1–4 metų amžiaus vaikų, kiek mažiau – 5–9 metų vaikų. Skendę ir išgelbėti vaikai vėliau gali turėti problemų dėl tolesnio vystymosi ar likti neįgalūs.

Pagrindinės paskendimų priežastys:

• nemokėjimas plaukti;

• vaikų nepriežiūra;

• pavojų neįvertinimas, nepaisymas arba ignoravimas;

• informacijos apie saugų elgesį vandenyje stoka;

• neapribotas patekimas prie vandens telkinių;

• galimybių išsigelbėti ar būti išgelbėtam nebuvimas;

• tėvų alkoholio vartojimas;

• maudymasis neleistinose vietose.

Dažniausiai spėjama išgelbėti tik 1 iš 10 skęstančių vaikų. Vaikų iki 6 metų amžiaus mirtingumas skendimo atveju siekia 95–100 proc.

Praktiškai 80 proc. paskendusiųjų – vyriškos lyties asmenys. Tai galioja visoms amžiaus grupėms. Lietuvoje vyrų mirštamumo dėl skendimų rodiklis 3–5 kartus didesnis nei moterų!

Vaikai skęsta tyliai!

Jeigu netoli vandens telkinio dingo vaikas, pirmiausia jo reikia ieškoti vandenyje!

Neteisinga manyti, kad skęstantis vaikas kviesis pagalbos, garsiai rėks. Dažniausiai net mažas vandens kiekis, patekęs į kvėpavimo takus, sukelia gerklų spazmą, todėl asmuo negali įkvėpti. Tuo pačiu iš kvėpavimo takų negali išeiti oras – skęstantysis negali iškvėpti ir taip kviestis pagalbos. Skęstantis vaikas chaotiškai kiloja į šonus ištiestas rankas, teškena vandenį, žiopčioja, kosti. Suaugusieji taip gali išsilaikyti kiek ilgiau – iki minutės, o vaikai – tik iki 20 sekundžių. Tai greitas ir tylus procesas. Dėl to svarbu kuo greičiau pastebėti skęstantįjį.

0–4 metų amžiaus vaikų skendimų prevencija

Vaikai įgimtą gebėjimą plūduriuoti vandenyje praranda po gimimo praėjus keliems mėnesiams.

Kūdikiai ir maži vaikai gali paskęsti ne tik maudydamiesi ežere, upėje ar jūroje. Jie gali paskęsti ir artimoje namų aplinkoje: vonioje, šulinyje, baseine, fontane, tvenkinyje, įvairiose vandens talpyklose.

Vaikas gali paskęsti net akimirkai palikus jį be priežiūros – vos per kelias sekundes.

Siekiant apsaugoti mažametį nuo paskendimo namų aplinkoje, reikėtų:

1. Užkirsti lengvą priėjimą prie vandens; • aptverti atvirus vandens telkinius, tvenkinius, baseinus, griovius, kur kaupiasi vanduo; • uždengti ir užrakinti šulinius; • išpilti vandenį iš kibirų, vonių, cisternų, jei jis ten nereikalingas; • patarimas – neįrenginėti prie namų baseino ar tvenkinio, kol vaikui nesueis 5 metai! 2. Nepalikti nė akimirkai besimaudančio vonioje vaiko vieno arba prižiūrimo kitų vaikų.

Laisvalaikį rinkitės prie saugaus vandens telkinio, įrengtuose paplūdimiuose, atkreipkite dėmesį, kad vandens telkinio krantai nebūtų slidūs ir statūs, arti nebūtų tilto ar lieptelio, nuo kurio galima būtų staiga įkristi į vandenį.

Akylai saugokite mažamečius vaikus prie vandens telkinio. Nepalikite jų prie vandens be priežiūros nė akimirkai. Nepatikėkite jų priežiūros vyresniems nepilnamečiams jų broliams ar seserims.

Nepatariama lankytis paplūdimiuose, kuriuose yra labai daug žmonių, nes tada lengva pamesti vaiką iš akių ir kurį laiką prarasti galimybę jį stebėti.

Leiskite vaikams maudytis su gelbėjimosi liemenėmis, o vaikams iki 5 metų amžiaus užvilkite specialias liemenes, turinčias galvos atramas.

Nepamirškite, kad pripučiami ratai, rankovės yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonė!

Į viršų

Pirmoji pagalba

Pirmoji pagalba ištraukus nukentėjusįjį į krantą:

• Patikrinkite sąmonę, kvėpavimą ir pulsą, pradėkite gaivinimą, jei reikia.

• Mažų vaikų skendimo atveju visuomet reikia kreiptis į gydymo įstaigą, net jei nėra sąmonės, kvėpavimo ar pulso sutrikimų. Jei reikia gaivinimo, pirmiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą ir tada pradėkite gaivinimą.

• Jei skendusiam asmeniui sutrikęs kvėpavimas, reikia pirmiau išvalyti nosiaryklę (jei yra svetimkūnių). Svarbu, kad pirmiau atliekami krūtinės paspaudimai, tik vėliau įpūtimai.

Pirmoji pagalba ištraukus nukentėjusįjį į krantą šaltuoju metų laiku:

• Patikrinkite kvėpavimą ir pulsą, pradėkite gaivinimą, jei reikia.

• Mažų vaikų skendimo atveju visuomet reikia kreiptis į gydymo įstaigą, net jei nėra sąmonės, kvėpavimo ar pulso sutrikimų. Jei reikia gaivinimo, pirmiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą ir tada pradėkite gaivinimą.

• Jei skendusiam asmeniui sutrikęs kvėpavimas, reikia pirmiau išvalyti nosiaryklę (jei yra svetimkūnių). Svarbu, kad pirmiau atliekami krūtinės paspaudimai, tik vėliau įpūtimai.

• Jei yra galimybė, nugabenkite nukentėjusįjį į šiltą patalpą.

• Nuvilkite šlapius drabužius ir pakeiskite juos sausais, apklokite nukentėjusįjį apklotais, antklode, drabužiais.

• Hipotermijos atveju dėkite šiltus kompresus ant nukentėjusiojo krūtinės, kaklo, galvos, kirkšnių. Jei yra galimybė – šildykite jį +20 °C vandens vonioje, o po 10–30 min. kelkite temperatūrą iki +37 °C.

• Sąmoningam nukentėjusiajam duokite gerti šiltų saldžių gėrimų.

• Netrinkite nukentėjusiojo odos, neduokite jam gerti alkoholio.

Į viršų