Tyčiniai susižalojimai tarp vaikų ir paauglių yra sudėtinga ir jautri tema, reikalaujanti visuomenės dėmesio ir tinkamos pagalbos. Tyrimai rodo, kad tiek 10–13 metų, tiek 15–17 metų amžiaus grupėse tyčiniai susižalojimai yra viena pagrindinių mirtimi pasibaigiančių išorinių mirties priežasčių. Šie sužalojimai gali būti fiziniai, pavyzdžiui, pjūviai ar mėlynės, arba psichologiniai – sąmoningas savęs žalojimas siekiant susidoroti su emociniais sunkumais. Norint padėti tokioje būsenoje esančiam vaikui, svarbu atpažinti galimus įspėjamuosius ženklus ir laiku suteikti pagalbą.
Kaip atpažinti polinkį į savižudybę ar savęs žalojimą?
Vaikai, patiriantys emocinius sunkumus, dažnai siunčia tam tikrus signalus, kurie gali įspėti apie gresiantį pavojų. Štai keli galimi ženklai:
- Elgesio pokyčiai: staigus uždarumas, prarastas susidomėjimas mėgstama veikla, pablogėję mokymosi rezultatai.
- Emocinis nestabilumas: dažni nuotaikų svyravimai, nuolatinė liūdesio būsena, nerimas ar apatija.
- Kalbos užuominos: frazės, tokios kaip „niekam nerūpiu“, „būčiau laimingesnis, jei manęs nebūtų“, rodo galimą pavojų.
- Fiziniai požymiai: neaiškios kilmės randai, dažniausiai ant rankų ar kojų, ilgi rūbai net karštu oru, bandant paslėpti sužalojimus.
- Interneto paieškos: domėjimasis temomis, susijusiomis su savižudybe ar savęs žalojimu.
Kaip padėti vaikui, patiriančiam emocinius sunkumus?
Pirmas ir svarbiausias žingsnis – parodyti vaikui, kad jis nėra vienas. Nuoširdus pokalbis ir rūpestis gali būti pirmas žingsnis į pagalbą. Svarbu užduoti tiesius klausimus, pavyzdžiui: „Kaip jautiesi pastaruoju metu?“ arba „Ar kada nors pagalvojai apie savęs žalojimą?“ Kalbėjimas apie šias temas neskatina savižudybių – priešingai, leidžia vaikui pasidalyti savo jausmais ir sumažina emocinę naštą.
Praktiniai žingsniai pagalbai:
- Būkite empatiški: klausykite be vertinimų, neneikite vaiko jausmų. Vietoj „Nesąmonė, tau viskas gerai“ sakykite „Suprantu, kad tau sunku. Esu šalia ir noriu tau padėti“.
- Kreipkitės pagalbos: nedvejodami susisiekite su specialistais. Lietuvoje pagalbą teikia:
- „Tu esi“ iniciatyva – informacijos apie savižudybių prevenciją galite rasti jų puslapyje.
- Jaunimo linija – galima skambinti nemokamu numeriu 880028888.
- Vaikų linija – vaikams ir paaugliams skirta pagalba, numeris 116111.
- Saugios aplinkos kūrimas: pašalinkite galimai pavojingus daiktus, pavyzdžiui, aštrius įrankius ar vaistus.
- Ilgalaikė pagalba: emocinių sunkumų turinčiam vaikui reikalinga ne tik momentinė, bet ir ilgalaikė specialistų priežiūra – psichologo ar psichiatro konsultacijos.
Visuomenės vaidmuo
Tyčinių sužalojimų prevencija – ne tik šeimos, bet ir mokyklos bei visuomenės užduotis. Mokytojai, bendraamžiai ir kiti suaugusieji turėtų būti informuoti apie galimus rizikos veiksnius ir reaguoti pastebėję pokyčius vaiko elgesyje. Atviras kalbėjimas apie emocinę sveikatą, psichologinio atsparumo ugdymas ir empatiškos aplinkos kūrimas gali padėti išvengti tragiškų pasekmių.
Nepamirškime – pagalbos ieškojimas nėra silpnumo ženklas, o pirmas žingsnis į sveikimą.
Emocinės sveikatos svarba prevencijoje
Emocinė sveikata yra svarbi kiekvieno žmogaus gerovės dalis, o vaikams ir paaugliams ji tampa dar reikšmingesnė formuojantis asmenybei ir mokantis suprasti bei valdyti savo emocijas. Emocinė sveikata apima gebėjimą atpažinti, išreikšti ir valdyti jausmus, kurti sveikus santykius, spręsti problemas bei prisitaikyti prie gyvenimo iššūkių. Deja, emocinės sveikatos sutrikimai gali lemti tyčinius susižalojimus, kurie yra viena dažniausių 10–13 metų vaikų išorinių mirties priežasčių.
Emocinė sveikata yra pagrindinis veiksnys užkertant kelią tyčiniams susižalojimams. Vaikai, kurie mokosi atpažinti ir įvardyti savo jausmus, lengviau susidoroja su stresu, nusivylimu ar liūdesiu. Sveika emocinė aplinka padeda vaikui jaustis saugiam ir vertinamam, o tai mažina polinkį žaloti save. Emocinę sveikatą stiprina:
- Atviri pokalbiai apie jausmus: skatinkite vaiką drąsiai dalintis savo emocijomis, net jei jos yra neigiamos.
- Emocinio intelekto ugdymas: mokykite vaikus suprasti kitų jausmus ir atpažinti savo emocijas.
- Streso valdymo įgūdžiai: kartu išbandykite kvėpavimo pratimus, atsipalaidavimo technikas ar fizinę veiklą.
Emocinės sveikatos sutrikimų požymiai
Kartais emocinės sveikatos problemos gali likti nepastebėtos, nes vaikai ne visada geba tinkamai išreikšti savo vidinę būseną. Štai keletas požymių, rodančių galimus sunkumus:
- Dažnas dirglumas, nerimas ar uždarumas.
- Staigus pasitikėjimo savimi sumažėjimas.
- Dažnas negatyvus kalbėjimas apie save.
- Apatija, nenoras dalyvauti veiklose, kurios anksčiau teikė džiaugsmą.
Pastebėjus šiuos ženklus, svarbu kuo skubiau kreiptis į specialistus, pavyzdžiui, „Tu esi“ iniciatyvą, Jaunimo liniją (880028888) ar Vaikų liniją (116111). Emocinė sveikata yra pagrindas saugiai vaikystei ir sveikai ateičiai.
